Mūsų regą saugančių gydytojų darbo efektyvumui itin svarbūs akių patikros aparatai. „Pritaikyti tinkamą gydymą galima laiku nustačius teisingą diagnozę. Tokią galimybę suteikia kompiuterinė regos diagnostikos įranga”, – sako Pilėų klinikos gydytoja oftolmologė Inga Vislavičienė.
Jau pusmetį Kauno rajone, Akademijoje, įsikūrusiame naujame Pilėnų klinikos padalinyje naudojamas optinės koherentinės tomografijos (OKT) aparatas, leidžiantis lazerinio neinvazinio tyrimo metodu nuodugniai ištirti akies vidinę struktūrą.
Kokios šiandien didžiausios ir dažniausios akių sveikatos problemos?
Visų pirma, reikėtų atsižvelgti į pacientų amžių. Dažniausios jaunų žmonių regėjimo problemos – trumparegystė, astigmatizmas, sausų akių sindromas, astenopatija, arba akių nuovargis, itin dažnai patiriamas dėl nekontroliuojamo laiko prie ekranų. Dėl tokio gyvenimo būdo diagnozuojamos ir naujos akių ligos – vadinamoji skaitmeninė akių įtampa, arba kompiuterinis regos sindromas. Vyresnių žmonių akių ligos – katarakta, glaukoma, amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Jauniems žmonėms dažnai galima pakoreguoti regėjimo problemas drėkinamaisiais lašais, akiniais, kontaktiniais lęšiais, vyresniems pacientams regėjimo korekcijos jau ne visada padeda. Tokiais atvejais gydytojui oftalmologui tenka ieškoti rimtesnių regėjimo sutrikimo priežasčių.
Apie 45 – 50 metus ima rastis fiziologinių akies lęšiuko pakitimų: vystosi presbiopija (vadinamoji senatvinė toliaregystė, amžinė toliaregystė), katarakta, bet yra ir sudėtingesnių regėjimo problemų: glaukoma, stiklakūnio, tinklainės ligos, kurių rizika itin padidėja sergant cukralige, hipertonine liga, – tai akių ligos, kurias labai svarbu kuo ankščiau diagnozuoti. Diabetinė retinopatija, arba tinklainės pakitimai sergant cukralige, glaukoma – ligos, dėl kurių dažniausiai negrįžtamai apankama. Būtent moderni aparatūra gali padėti rasti jų ankstyvųjų užuomazgų. Kuo giliau ištirsime akį, tuo didesnė galimybė užkirsti kelią rimtoms akių ligoms arba, jas diagnozavus, imti efektyviai gydyti.
Ar sparčiai gerėja akių ligų diagnostika? Kokius aparatus naudoja šiuolaikinis oftalmologas?
Oftalmologija apima nemažai skirtingų regos sistemos būklių, todėl kiekvienai iš jų nustatyti pasitelkiama įvairi diagnostinė įranga. Kiekvienas pas oftalmologą apsilankęs pacientas, be abejonės, žino, kas yra regėjimo patikra projektoriumi su raidine, skaitine ar paveikslų lentele. Visų mūsų akių paviršius ir akių dugnas turbūt yra apžiūrėtas plyšinėmis lempomis. Tačiau rimtų regėjimo ligų profilaktikai ir gydymui būtini tyrimai, atliekami aukštųjų technologijų prietaisais. Vienas iš jų yra optinis koherentinis tomografas (angl. Optical Coherence Tomography, OCT).
Labai džiaugiamės, kad jį turime, labai jo laukėme. Kabinetas, kuriame dirbu Pilėnų klinikoje, – kiekvieno ambulatorinės grandies oftalmologo svajonė. Tokia moderni įranga padeda laiku ir tiksliau diagnozuoti akių ligas dar jų pradžioje.
Kaip OKT galimybes paaiškinti pacientams suprantama kalba?
Pabandykime (šypsosi). Optinė koherentinė tomografija yra lazerinis tyrimo metodas, kuriuo ištiriama akies vidinė struktūra. Tyrimas neinvazinis, t.y. saugus, kadangi akis neliečiama. Kai tiriame akį biomikroskopu, vadinamąja plyšine lempa, žvelgdami į tinklainę matome tarsi plokščią vaizdą. Nematome, kas vyksta gilesniuose tinklainės sluoksniuose, o jų yra daug. Lazerio spindulys mums leidžia pamatyti gilesnius sluoksnius, net iki kraujagyslių. Ir štai tada, turėdami tokį vaizdą pasluoksniui, galime pastebėti pakitimų, kurių dar tik pati užuomazga. Žmogui jie dar gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau stebėti juos ir po kurio laiko – trijų mėnesių ar pusmečio – vėl apsilankyti pas gydytoją reikėtų. Optinė koherentinė tomografija leidžia matyti tikslesnį akių dugno vaizdą. Šiuo tyrimu įvertinamas ir tiksliai išmatuojamas regos nervo diskas, tinklainės sluoksniai, jų storis, galima ištirti ir priekinį akies segmentą, t.y. rageną ir rainelę. OKT pasižymi ypač didele vaizdo raiška: galima diagnozuoti ir ir smulkiausius – 5 mikrometrų dydžio – ragenos ir rainelės pokyčius.
Kurių dar akių ligų prevenciją ir gydymą galima žymiai palengvinti lazeriniu tyrimu?
Tomografas leidžia nuodugniai ištirti tinklainę, o tinklainę gali pažeisti daug ligų: įgimtos – geltonosios dėmės distrofija, pigmentinis retinitas, įgytos – amžinė geltonosios dėmės degeneracija, patologinė trumparegystė. Čia vėlgi labai svarbi ankstyvoji diagnostika. Yra įvairių tinklainės kraujagyslių ligų, kaip venos trombozė, kuri pažeidžia tinklainės sluoksnius. OKT tyrimas parodo, kiek giliai pažeista tinklainė, kokį gydymo metodą galima parinkti. Žiūrėdami į tinklainę matome ir stiklakūnio būklę. Matome ir gyslainės sluoksnį – patį giliausią kraujagyslių raizginį, kuris gaubia akies obuolį.
Aparatu naudojatės pusmetį. Ar pasitaikė diagnozuoti ligų, kurių, be šio tyrimo, būtų neįmanoma pastebėti?
Buvo atvejis, kai atėjo pasitikrinti pacientas, neturintis jokių nusiskundimų. Kadangi serga hipertonine liga, jis norėjo pasitikrinti profilaktiškai. Įprastai ištyrus akių dugną, nieko blogo matyti nebuvo. Padarius OKT tyrimą, centrinėje tinklainės dalyje, kuri yra pati jautriausia ir ploniausia, aptikome destrukcinių pakitimų. Jie dar nebuvo palietę neuroretinalinių sluoksnių, bet procesas jau buvo prasidėjęs. Tokiu atveju svarbu stebėti dinamiką. Suprantu, kad, pranešdami pacientui tokių žinių, sukeliame nerimo, tačiau geriau nerimauti ir pasirūpinti, kas padėtis neblogėtų, nei ramiai gyventi, o paskui netikėtai sužinoti, kad jau per vėlu kažką daryti. Juk dauguma žmonių taip ir elgiasi: kol nėra visai blogai, ignoruoja problemą.
Glaukoma gali sukelti neišgydomą aklumą. Ar jos prevencijai ir gydymui taip pat reikšmingas OKT?
Visų pirma labai svarbu diagnozuoti, glaukoma tai ar ne. Šio tyrimo metu pasluoksniui nuskenuojamas regos nervas – kokio storio yra kiekvienas sluoksnis. Sergant glaukoma tie sluoksniai nyksta – atrofuojasi. Tyrimo metu pamatome, kokio jie storio, ar pradeda artėti prie išplonėjimo ar išeminės ribos. Tad optinė koherentinė tomografija yra labai reikalinga glaukomai diagnozuoti ir jos progresavimui stebėti. Galukoma – nepaprasta liga. kažkada buvo manoma, kad tai – padidėjusio kraujospūdžio liga. Tikrai nėra taip, pasitaiko atvejų, kai akispūdis normalus ir netgi žemas. Šie atvejai sunkiausiai diagnozuojami, tuomet itin svarbu įvertinti ragenos storį, nes būtent šis matavimas suteikia galimybę tiksliau įvertinti akispūdį.
Dar viena labai svarbi OKT funkcija – vadinamoji angiografija, galimybė ištirti kraujotaką. Paprastai ji tiriama leidžiant kontrastinį tirpalą į kraujagysles. Šis aparatas gali atlikti neinvazinį kraujagyslių tyrimą – lazerio spindulys fiksuoja eritrocitų judėjimą kraujagyslėse. Galbūt šis tyrimas ir ne toks tikslus, kaip atliekant kontrasto principu, bet informacijos suteikia daug. Ypač tais atvejais, kai žmogus serga diabetu ir labai svarbu nustatyti, ar kraujosruvos paviršinės, ar gilesnės.
Ar OKT prieinamas kiekvienam pacientui? Ar sunku patekti pas Jus norintiems, kad būtų atliktas šis tyrimas?
Tikrai prieinamas, ir patekti nesudėtinga. Apie tai, kad turime OKT, informavome visus Pilėnų klinikos šeimos gydytojus. Oftalmologai glaudžiai bendradarbiauja su šeimos gydytojais, kuriems pacientai dažnai pasako apie savo regėjimo sutrikimus. Šeimos gydytojas, žinodamas mūsų diagnostikos galimybes, gali siųsti pacientą pas mus ištirti. Tai gali padaryti bet kuris šeimos gydytojas. Tai, kad Pilėnų klinika įsigijo šį aparatą, yra gera žinia visiem Kauno rajono ir apskrities žmonėms. Dabar ji prieinama visiems rajono gyventojams. Tyrimą galime atlikti ir be siuntimo, pacientui susimokėjus.
Ar ilgai trunka tyrimas?
Tai neilga procedūra, trunkanti 10 – 15 minučių. Tyrimas atliekamas sėdint, kaktą priglaudus prie tomografo lanko. Pacientas turi sukoncentruoti žvilgsnį į aparate matomą objektą. Tai ne tokia varginanti procedūra, kaip apžiūra plyšine lempa, kai į akį nukreipiama daug ir stiprios šviesos. OKT tyrimas neskausmingas, žmogus nepatiria jokio diskomforto.
