Refrakcijos ydomis vadinamos būklės, kuomet į akį patekę šviesos spinduliai susikerta ne tinklainėje: trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas. Tai – vienos dažniausių priežasčių, dėl ko vaikai ar jų tėvai kreipiasi į oftalmologą. Apie refrakcijos ydų priežastis, pasekmes bei gydymo galimybes pasakoja Pilėnų klinikos gydytoja oftalmologė Rosita Kasperavičienė.
Kas lemia toliaregystės bei trumparegystės išsivystymą?
„Žmogus gimsta būdamas toliaregiu. Vaikui augant, auga ir akies obuolys, o tai lemia, kad dažnu atveju sulaukus ikimokyklinio amžiaus toliaregystė yra išaugama. Tačiau kartais dalis toliaregystės dioptrijų lieka ir tai gali lemti ne tik pablogėjusį matymą iš arti, bet ir į tolį ar net galvos skausmą, pykinimą“, – teigia specialistė.
Pasak jos, trumparegystę (refrakcijos ydą, kai sunku įžiūrėti toliau esančius objektus), kaip ir toliaregystę, gali lemti paveldimumas, tačiau egzistuoja ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, ilgas bei įtemptas akių darbas iš arti – daug skaitant, dirbant kompiuteriu ir pan. Pastaraisiais metais pastebėtas trumparegystės išsivystymo šuolis tarp vaikų, kurio priežastis, kaip manoma, yra Covid-19 pandemijos metu praleistas laikas uždarose patalpose su dirbtiniu apšvietimu bei dirbant iš artimo atstumo. Tai būdinga ne tik vaikams, bet ir jaunimui. Deja, situacija blogėja ir prognozuojama, kad 2050-aisiais pusė pasaulio žmonių bus trumparegiai.
Problemos identifikavimas ir sprendimo būdai
Tėveliams dažnai kyla klausimas – kaip laiku pastebėti, kad atžala prastai mato? Gydytoja atkreipia dėmesį į tai, kad trumparegiai vaikai, nenešiojantys optinės korekcijos priemonių, dažnai į tolį žiūri prisimerkę. Taip pat jie neretai skundžiasi galvos skausmu, mirguliavimu akyse ar akių įtampa. „Toliaregiai vaikai skaitydami gali bandyti prisiartinti tekstą. Arba jie gali neturėti nusiskundimų dėl regos, bet skųstis intensyviais galvos skausmais, pavyzdžiui, ilgiau paskaičius knygą. Astigmatizmą turintys pacientai skundžiasi besiliejančiu, išplaukusiu vaizdu.“
Svarbu paminėti, kad akies gebėjimas akomoduoti gali užslėpti šias būkles tikrinant vaiko regą šeimos gydytojo kabinete, nes astigmatikas gali įžiūrėti ir paskutines optotipų lentelės eilutes, bet matyti jas neryškiai. Toliaregis gali perskaityti tekstą pačiomis mažiausiomis raidėmis, bet cikloplegijoje (išplėtus vyzdžius) galime rasti užslėptą toliaregystę. Ši priežastis gali lemti galvos skausmus ar vaiko irzlumą dirbant iš arti. Tad reguliari profilaktinė vaiko regos patikra yra labai svarbi šias būkles nustatyti laiku ir jas optimaliai koreguoti.
Refrakcijos ydos nėra ligos, todėl jos nėra gydomos, bet turi būti koreguojamos – šias problemas įmanoma išspręsti. „Reikėtų susitelkti į šių būklių prevenciją, o būklės neišvengus – nešioti atitinkamas optinės korekcijos priemones. Svarbu paminėti, kad iki šiol išlieka gajus mitas, jog reikia naudoti silpnesnę optinę korekciją, kad akys dirbtų. Tačiau, esant refrakcijos ydai, akis kokybiškai mato tik tuomet, kai yra uždėta optimali korekcija. Uždėjus silpnesnę korekciją savaime regėjimas nepagerės, priešingai – rega gali net blogėti, būklė progresuoti, kas gali lemti ir ambliopijos (liaudiškai vadinamos tingia akimi) išsivystymą.“
Būtina atlikti namų darbus
Šiuo laikotarpiu, kai trumparegių vaikų sparčiai daugėja, o profilaktinių patikrinimų metu nustatoma daugiau užslėptos toliaregystės atvejų, tėvams derėtų atidžiau stebėti vaikų elgseną: žiūrėjimas prisimerkus, bandymas pritraukti tekstą arčiau, dažnesnis mirksėjimas, galvos skausmas grįžus iš mokyklos ar ilgiau padirbus iš artimo atstumo gali signalizuoti apie regos problemas. Dėl pastarųjų vaikas gali tapti irzlus, neatidus, dažnai užkliūti ar atsitrenkti, taip pat vengti ruošti namų darbus, dėl ko suprastėja mokymosi rezultatai.
Pilėnų klinikos gydytoja pataria: „Jeigu tėvai yra trumparegiai, o vaikas dar ne, rekomenduojama ne mažiau kaip 2 val. per dieną praleisti lauke dienos šviesoje – tai gali padėti išvengti trumparegystės atsiradimo. Kadangi akių darbas iš arti yra neišvengiamas mūsų, o ypač vaikų kasdienybėje, reikėtų susitelkti ir į kitas prevencijos priemones, apsaugančias nuo trumparegystės atsiradimo ar progresavimo: užkirsti kelią darbui iš artimo atstumo prieblandoje, gulint lovoje, skaitant laikyti distanciją tarp akių ir teksto, o dirbant iš arti daryti pertraukas bent kas 20–30 min. leidžiant akims pailsėti žiūrint į tolį.“
Specialistė rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į prietaisus, kurie yra naudojami dirbant iš artimo atstumo. Tyrimai rodo, kad atliekant užduotis naudojantis televizoriumi ar projektoriumi mažesnė trumparegystės išsivystymo ar progresavimo rizika nei dirbant su išmaniuoju telefonu ar planšete. Taip pat svarbu tinkamai paskirstyti prie išmaniųjų įrenginių praleidžiamą laiką, pavyzdžiui, vaikams iki dvejų metų apskritai nerekomenduojama laiką leisti prie ekranų, 2–5 m. vaikams patariama jais naudotis ne ilgiau nei 1 val., 6 m. ir vyresniems labai atkreipti dėmesį ne tik į praleistą laiką prie ekranų, bet ir žiūrimą turinį. Jeigu tėvai yra trumparegiai, praleidžiamas laikas turėtų būti mažesnis, o jeigu pats vaikas jau yra trumparegis, derėtų nepamiršti naudoti prevencines priemones.
Nepamirškite patikrinti mažųjų sveikatos prieš mokyklą – registruokitės oftalmologo konsultacijai Pilėnų klinikoje!
Registracija telefonu: 8-37 330088; 8-37 337455